ištrenkti

ištrenkti
ištreñkti, -ia (ìštrenkia), ìštrenkė 1. tr. NdŽ trenkiant padaryti, išmušti: Kai perkūnas trenkė, i ìštrenkė prūdelį Šd. ║ refl. BsPII63(Kln) pažirti, pabirti (ppr. nuo smūgio): O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug piningų aukso ant žemės DS79(Rs). 2. tr. K, M, L, Rtr, BŽ76, KŽ staigiu smūgiu išmušti: Brolis ìštrenkė man iš rankų kultuvą dėl to, kad rikdžiau kulti Š. Skydai, ištrenkti iš rankų, lėkė į šalis V.Piet. Pamišo, matai, visiems ir žemė, ir liuosybė, kad maskolius ištrenkė ginklą iš nagų! A1884,156. Ir tau kilpinį iš tavo kairės išdaušiu (ištrenksiu), ir tavo strėlas iš tavo dešinės išmesiu BBEz39,3. 3. tr. Rtr, NdŽ išdaužti, iškulti: Langą ìštrenkė, tik dundena dundena (šaudo) PnmR. 4. tr. M smūgiu išsviesti, išmesti (iš kur): Nevažiuok arkliu iš kalno, bo tave ištreñks! LKT223(Jon). Dievas liepė perkūnui velnius ištrenkti iš dangaus TDrI130(Plv). | Jau šieną ìštrenkė (iškrovė) Iš. | prk.: [Su knyga] kad gerai kliudęs, ištrenktų̃ ar visą mokslą, ar tai kokią dalį [iš atminties] BM39(An). ║ LVl820, Vlk pašalinti, išblokšti: Ištreñkti mušeiką pro duris DŽ1. Girtą iš autobuso ištrenktáu, ir gulėk an kelio Pv. | Iš traktoristų ìštrenkė Trk. Itą mokytoją ìštrenkė kitur Pls. 5. tr. Iš šnek. išmesti (kur), numesti, nusviesti (ppr. kaip nereikalingą): Užpykau ir ìštrenkiau ją (gėlę) Rm. Kašiką ištreñk priemenion Dg. Eidamas ištreñk tą lanktį į prieangį Pc. Karvę papjovė, o vidurius ištrenkė in lauką Krn. 6. tr. smūgiu sužaloti, pakenkti, išmušti: Daba čia akį buvo ištreñkęs tas Jonelis jau Trk. Dar jis ir broliui kelis dantis ištrenkė prš. | refl. tr. Š, KŽ: Išsìtrenkiau koją iš nario J. 7. intr. kiek laiko trinkėti, bildėti (ppr. važiuojant): Visą naktį ìštrenkė keliu pro šalį važiuodami iš turgaus žmonės Š. 8. intr. NdŽ, KŽ šnek. smarkiai, triukšmingai išskubėti: Išvažiavo, ìštrenkė Š. Sėdo ir ìštrenkė kaip grausmu Ds. Išgirdo senelis su bobute, kad susiedas pasikinkęs arklį ištreñkia su ratais daktaro parvežt ton ūlyčion Kp. Jau valanda bus, kaip ìštrenkė kermošiun Užp. 9. refl. Dkk šnek. išvykti, išsidanginti (ppr. be reikalo): Vakare jau žiūrėk – išsìtrenkė kur, tai paryčiu grįžta Slv. Perkūnai žino, kur ans išsìtrenkė! Šll. Išsitreñkia visi iš namų, aš viena trūsiu Gs. Kur jau išsìtrenkė tiej vaikai? Pns. Išsìtrenkė į kokį pasvietį, ką ten sugainiosi! Krš. 10. tr. šnek. išgerti, išmesti: Susėdę vyrai ìštrenkė po butelį alaus, po pusbonkį degtinės Jnš. Puslitrį ìštrenkė ir eina galvas užlaužę Vlk. Ìštrenkė pusbutelį bematant Kltn. 11. tr. šnek. suruošti, surengti: Balių ìštrenkė dideliausį Žr.
◊ bùrną ištreñkti išgerti (svaigalų): O ką dirbs, jei nori bùrną ištreñkti?! Krt.
kaĩp iš perkū́no rãgo ìštrenktas labai greitai (bėga): Parbėgo kaĩp iš perkū́no rãgo ìštrenktas Šts.
\ trenkti; aptrenkti; atitrenkti; įtrenkti; ištrenkti; nutrenkti; patrenkti; partrenkti; pertrenkti; pietrenkti; pratrenkti; pritrenkti; sutrenkti; užtrenkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • ištrenkti — ištreñkti vksm. Ìštrenkė priešininkui giñklą iš rañkų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ištrenkimas — ištrenkìmas sm. (2) → ištrenkti: 1. NdŽ. 2. KŽ. 3. NdŽ → ištrenkti 8. trenkimas; aptrenkimas; atitrenkimas; įtrenkimas; ištrenkimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrenkti — aptreñkti, ia (àptrenkia), àptrenkė tr. 1. Rtr, KŽ apmušti, apdaužyti: Aptreñk grumslus ant dirvos su kirvpente J. 2. KŽ aptrypti, aplyginti: Kelias neaptrenktas N. 3. BŽ209 smūgiu apsvaiginti, pritrenkti. | refl.: Dabar ką gi, apsitrenkęs ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrenkti — atitreñkti, ia (atìtrenkia), atìtrenkė K, Š, NdŽ; N 1. tr. trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: Atatreñka žolę grausmas Aln. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi Grž. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdaužti — 1 išdaũžti, ia, ìšdaužė tr. 1. K, Skr smūgiu ištrupinti, suskaldyti: Berniokai langą ìšdaužė Užp. 2. Kl ištrenkti, išmušti: Ìšdaužė iš nagų pieštuką Šts. Iždaužiu, ižkrečiu iš rankų SD421. | Skatiko iš nagų jam neišdauši Žem. | refl. tr.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmušti — išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištauškinti — 1. intr. kaukšint išeiti: Jis ištauškino iš teismo salės J.Marc. 2. tr. Lk greitai išbildinti: Liepė ponai užkrauti tam Leonui geležinius ant rankų ir kojų; ištauškino į Telšius ir padavė į rekrūtus Žem. 3. tr. ištrenkti, išmesti: Vakar muni… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrankyti — NdŽ; M iter. ištrenkti. 1. tr. Rtr, Š trankant išjudinti, išduobti, išmušti, išdaužyti, padaryti kiaurymę: Ištrankytas [sienoje] vietas reikia patinkuoti rš. ║ Dg trankant sudaužyti, sugriauti: Par karą išdaužė, ištrañkė tus [kapų] paminklus Krž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutrenkti — nutreñkti, ia (nùtrenkia), nùtrenkė 1. tr. K, M, L, Rtr, DŽ, KŽ užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • partrenkti — partreñkti, ia (par̃trenkia), par̃trenkė 1. tr. N, K, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ pargriauti, parblokšti: Jis par̃trenkė bulių NdŽ. Par̃trenkėm kiaulę, i nudūrė Mžš. Dviratis par̃trenkė vaiką Rm. Pasispardė [ožiukas], partrenkė senelį ir nulėkė sau oru… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”